2011 m. liepos 10 d., sekmadienis

Rusija ir dvasingumas. Apie dykumą, kurioje višta padėjo kiaušinį. Valdžios ir tiesos kadrilis.


Didingi idealai ir nepergalima tikrovė bei žmogaus prigimtis – bene pagrindinės taip niekada nesibaigiančios Rusiškosios tragedijos priežastys. Caras, Tautos Tėvas, Prezidentas – vienų gerbiamas, kitų nekenčiamas, taip buvo visad, taip yra ir dabar. Jis aukščiausiai dangaus ir kaip jis pasakys – taip ir bus. Pateiksiu kelis Rusiškąjį idealizmą, begalinį atsidavimą ir viso ko skaudų dužimą į nykią realybę iliustruojančius pavyzdžius.
Sankt Petersburge stovi garsioji Petrą I-ąjį vaizduojantį „Brozinio raitelio“ skulptūra, kurią užsakė Jakaterina  II-oji. Apie visas jos charakteristikas kiekvienas gali pats pasiskaityti – šiuo atveju mane domina tik jos pagrindas. Pjedestalas, ant kurio išdidžiai sau stovi „lango į Europą“ veidas, sveria 1250 tonų, o netašytas akmuo svėrė virš 2000 tonų ! Valstiečiai jį tempė net 6-iš kilometrus, kad vėliau prie jo prisiliestu balta (palyginus) prancūzų skulptoriaus Étienne Maurice Falconet rankelė. Šis pjedestalas dar vadinamas „Žaibo akmeniu“ ir tituluojamas sunkiausiu kada nors žmogaus pajudintu akmeniu[1].
1920 metų rudenį Visos Rusijos Tarybų centrinio vykdomojo komiteto sesijoje švietimo liaudies komisaras Lunačiarskis pasakė: „Prancūzijoje yra 113 valstiečių teatrų, o pas mus vien Kostromos gubernijoje – 400, o Rusijos valstiečių teatrų – 3000. Visa Rusija, galima sakyti, vaidina“.
V. Leninas, klausęs liaudies komisaro pranešimo, savo užrašuose pasižymėjo: „Visa Rusija vaidina“[2].
Ne paslaptis – valdžia ir galia gadina žmones. Tačiau tai, ką girdime apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas verčia suklusti: Maskvos metro budintys milicininkai prievartauja ir žudo moteris[3] (atkreipkite dėmesį – tai informacija iš čečėnų puslapio), pamenu Lietuvos Ryto priedo Rytai-Vakarai vedamajame skaitęs apie tai, kad armijos atstovai tiesiog iš gatvių grobia vaikinus ir siunčia tarnauti šaliai. Baisiausi dalykai darosi kalėjimuose ir armijoje. Spaudos pagalba tarsi prasideda visos valstybės vertimas didžiausiu Pasaulyje kalėjimu, o tam reikia kalėjimų kultūrą per nuolatinį nepatikrintos ir fragmentiškos informacijos dozavimą pritaikyti ginkluotosioms pajėgoms, kad skaitytojas neatbuktu, žinoma, reikia vis intensyvinti informacijos pobūdį. Pagal naujausią oficialią statistiką JAV 100 tūkst. gyventojų tenka 715-a kalinių (ir tai yra didžiausias skaičius Pasaulyje), Rusijai – 584-i[4]. Niekas ir neneigia dedovčinos buvimo, niekas neneigia Rusijos armijoje įsigalėjusios smurto kultūros ir jos neteisina, tačiau kas per daug, tas per daug, norisi paklausti, kur įrodymai, pavardės, dokumentai, apskritai, kur bet koks konkretumas? 2007 m. sensacijų kupiname naujienų portale pravda pasirodė straipsnis apie suvešėjusią prostituciją Rusų armijoje, nors pranešime ir pateikiama kažkokia Jungtinių Tautų kovos prieš seksualinį išnaudojimą komiteto išvada, tačiau internete jos visgi nepavyko rasti. O vardijami išties siaubingi faktai: vieni kariai sąmoningai tampa savotiškais  žigolo siekdami materialinės naudos, kiti prievarta yra į tai stumiami. Seksualinį smurtą patyrę vaikinai baigia dienas kilpoje, o aukštesnio laipsnio karininkai arba to nemato, arba patys yra į šį biznį įkišę savo uodegas. Visgi, straipsnyje nieko konkretesnio išskyrus didžiulį emocinį krūvį savy talpinančio velionio Aleksejaus vardo nerasta[5]. Tikėti ar ne – tai jau kiekvieno asmeninis reikalas.
Jei nepastebėjote – šiame skyriuje nuolat vaikštinėjome po propagandos minomis nusėtą lauką – Rusijoje to „gero“ tiek daug, kad net nežinai, ar kas žino tiesą. Kažin, ar visame tame katile ir verda gėrio ir blogio atstovės, greičiau tiesiog tam tikros interesų grupės.
Profesorius Leonardas Shapiro yra vienas didžiausių Vakarų pasaulio politikos ir Sovietų Sąjungos taikytų metodų ekspertų. Sovietų propagandą jis apibūdino kaip „tiesos ir melo amalgamą (amalgama – kelių metalų lydinys), kurios esmė visad yra grandiozinės šmeižto kampanijos. Tam panaudojamas melas, tam panaudojama ir tiesa“[6].
Trys propagandos santykio su objektyvia tikrove formos:
A. Baltoji propaganda. Ji yra susijusi su maksimaliai skaidria ir atvira faktų reprezentacija bei su pozityviomis socialinėmis programomis, kurios dažniausiai siejamos su šiuolaikine socialine propaganda, socialine vadyba ir socialine reklama. Baltoji propaganda siekia pateikti įvairių, nepriklausomų espertų, atspindinčių pagrindines nuomones, išvadas.
B. Pilkoji propaganda. Jos atstovai sąmoningai susieja patvirtintus faktus su nepatvirtintais, pateikia tik sau palankią interpretaciją, sąmoningai iškraipo įvykio kontekstą. Pilkoji propaganda intensyviai taikoma valdomuose informaciniuose, politiniuose ar ekonominiuose konfliktuose. Pilkoji propaganda formuoja vienpusį požiūrį į objektą, formuoja savo propagandinį subjektą ir tenkina jo lūkesčius, vengia kritiškumo. Tokia propaganda, pavyzdžiui, teigia, kad sava kariuomenė visados teisi. Šios propagandos atstovai vengia lygiaverčio atviro dialogo, demaskavimo, tačiau vis dėlto nepateikia vienpusio melo, todėl palieka galimybę keisti savo nuostatas.
C. Juodoji propaganda. Ji remiasi sąmoninga įvykių bei faktų falsifikacija ir melu. Juodoji propaganda ypač buvo paplitusi nacistinėje Vokietijoje, kurioje buvo taikomi įvykių inscenizacijos metodai.Juodoji propaganda remiasi juodosiomis technologijomis. Pavyzdžiui, rinkimų metu oponento vardu išplatinama informacija arba inscenizuojami įvykiai, kurie vėliau labai komplikuoja oponento galimybes būti išrinktam. Juodoji propaganda ir juodosios technologijos daugelyje demokratinių šalių yra persekiojamos teisiškai. Juodajai propagandai priklauso ir specialiai sukurti labai netikslūs, provokaciniai palyginimai.[7]
Rusijoje nuolat vyksta įvairiausio masto propagandiniai karai tarp prorusiškos ir provakarietiškos žiniasklaidos, taip pat ir tarp nacionalistų nei vadinamųjų antifa skleidžiamos informacijos. Neberandu jokių pavyzdžių, bet pamenu istorijas, kaip neva tai naciai užmušė kokį nieko blogo nepadariusį tolerastą, bet vėliau paaiškėjo, jog ne tik kad neužmušė, bet vaikšto žmogus sau gyvas ir sveikas. Reikia sakyti teisybę – „būkim biedni, bet teisingi“, kaip dažnai yra sakoma. Visa ši mada ateina ir pas mus. Maža to, anarchistų internetinis portalas anarchija.lt įsigudrino „demaskuoti“ naciukus ir pradėjo talpinti šių (kaip ne kaip, bet visgi) žmonių dažnai įžeidinėjimais pagardintus gyvenimo aprašymus bei nuotraukas – ko ne iki raudonumo įkaitusiu žymeklio bučinys į arklio pasturgalį, sveikinu jaunuoli, tau jau uždėta fašio žymė ir tam tikros visuomenės dalies akyse toks ir liksi visam laikui[8]. Pačių anarchistų gretose jau girdisi smurtu atsakyti į smurtą raginančių balsų. Kol kas tai pavieniai atvejai, bet jie jau kelia tam tikrą susirūpinimą.
Jiems oponuojanti pusės anaiptol ne geresnė, bet, kiek man yra žinoma, tokiais dalykais neužsiiminėja, na išpila ant oponentų galvų kibirą kitą anoniminiai ereliai patriotai.lt diskusijų forume, „ir tiek“. Tačiau vienas įvykis privertė suklusti – ar neatėjo ir pas mus anti ir fa propagandinių karų manija – tai neapykantos pritvinkusio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų neslepiančio ir estetinio pojūčio neturinčio anoniminio (o kaip kitaip ?) blogerio Zepelinus siaubingas straipsnis Pasikėsinimas Kauno centre. VDU mokslininkas T.Kavolis – „antifašistų“ smurto auka[9]. Net nežinau, nuo ko pradėti ir ką pasakyti: kaip ir straipsnio apie prostituciją rusijos kariuomenėje atveju, faktų skurdumas čia atsveriamas emocijomis, tik ten buvo tam tikra viena poveikio priemonė, o čia to visur pilna, mėtomąsi įžeidimais ir pernelyg drąsiomis įžvalgomis bei apibendrinimais, kaip ne kaip – tai tik vienas atvejis, o ir spręsti apie tokių žmonių, kaip tie smurtautojai kažkokį politinį sąmoningumą nesirįžčiau – pilnos gatvės tokių aktyvistų „prie butelio“.  
PS: patikrinau atnaujintą straipsnį – įdėta vieno iš smurtautojų nuotrauka. Žaidimai baigėsi, prasidėjo tikrasis Show.

Galbūt daug kam atrodys, kad taip į temą pradėjės, nusivažiavau – tegul, bet, ar visa tai kaip tik ir nėra mūsų dvasingumo manifestavimo formos ?


[1] http://en.wikipedia.org/wiki/Bronze_Horseman
[2] Abalkinas Nikolajus. Pasakojimai apie teatrą. p. 19. 1987. Vilnius.
[3] http://www.chechencenter.info/n/49-russia/732-1.html
[4] http://www.nationmaster.com/graph/cri_pri_per_cap-crime-prisoners-per-capita žiūrėta 2011.07.05
[5] http://english.pravda.ru/society/stories/15-02-2007/87441-army_prostitute-0/
[6] Professor Leonard Schapiro, in Hearings Before the Sub-Committee Of the U.S. Senate on National Security and International Operations, April 16,1970 (Washington, 1970).
[7] Mažeikis Gintautas. Propaganda. Metodinė priemonė. p. 18-19. Šiaulių Universitetas. 2006
[8] http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/32936-antifa-lt-laiskas-arteja-geguzes-1-saugokites-fasistuojanciu-chuliganu.html

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą