Melancholija.

John William Waterhouse - Hilas (anot romėnų poeto Ovidijaus, jis buvo Heraklio tėvas) su Nimfomis.

Aš, kaip, tikiuosi, ir likusi elementaraus skonio likučių dar nepraradusi visuomenės dalis, labai laukiu, kada plačiąjai visuomenei (o tai reiškia produkto „pūtimąsi“ iš interneto) bus prieinamas naujas visų pseudo-intelektualų (vizualumas, vizualumas ir dar kartą vizualumas - ši mantra kartais tikrai pradeda veikti) nubučiuotojo (buvo sakiusi, esą jis vienas buvo svarbesnis už visus šiuometinius Kanus) režisieriaus Lars'o von Triero kūrinys Melancholija.

Na, treileris išties atro-o-o-do įspūDIDINGAI. Bus įdomu pažiūrėti, kaip tokių autorių ir jų romanų eilėje kaip Šekspyro Romeo ir Džiuljetos, A. Mandzonio Sužadėtinių ar Vitoldo Gombrovičiaus Pornografijoje (ir dar milijone kitų romanų) varijavusi tema „kad tik sukliūdyti jiems būti kartu“ bus atskleista tokiomis subtiliomis siužetinėmis linijomis kaip planetų susidūrimas...

O, bet, tačiau negaliu atsigrožėti filmo plakatu. Šitokia estetika pakeri, bet lyg ir esu tai kažkur matęs, netikėtai atkapsčiau, kad ne kur kitur, o per Amerikos top modelius (shame on me).

 Mano favoritė Rhianna, kuri po tos laidos iškrito, atseit trūko universalumo...

Už visą šį grožį yra atsakingas toks Matthew Rolston, sako, jis dar yra ir mados fotografijos legenda.

O čia viso proceso „virtuvė“:

Po šios tuštybės mugės prekystalius išsamiau pasižvalgyti galima čia. 


Jei aš tave sugalvojau, tai ir būk, kuo noriu, kad būtum...

Pliumpt.