Taigi, patikėsi ar ne, bet lenkų architektai suprojektavo pirmą istorijoje namą, kuris apsaugotu ir nuo zombių atakos (kas yra zombis jei ne socialiai nepilnaverčio žmogaus metafora: teroristai, emigrantai, asocialūs asmenys...). O ką byloja tokie projektai: izoliacinės politikos nuotaikų stiprėjimą, didėjančią prarają tarp turinčių ir neturinčių...?
Keletas nuotraukų iš allthatisinteresting.com
Kas čia - viduramžių pilies vartų nuleidžiamas tiltelis?
Jei jau bijome zombių, kodėl nepanikuojame dėl meteoritų keliamo pavojaus? Gal jau laikas visiems leistis į požemius.
Maurizio Cattelan.
Na čia daugiau juokavimai, o yra rimtai bauginančių erdvės suvokimo eksperimentų. Vienas velnias žino, kas dedasi jo genialoje galvelėje. Jaunystėje Gregor Schneider'is išsipeckeliodavo kažkokia balta mase (gal kalkėmis) ir fotografuodavo savo pirmykštį riksmą. Vėliau ėmėsi rimtesnių darbų.
Kas namelyje gyvena?
Viename iš interviu šis vokietis teigė, jog mirtyje nėra nieko nemalonaus. Jis yra tarsi modernaus meno Hanibalas Lekteris. Susikūręs keistą praleliai egzistuojantį Pasaulį net žmones konstruoja pagal savąjį estetinį matymą: kitiems (per meną) pasakoja(-o) apie keistus santykius su moterimi, kurios iš tikrųjų nėra. Nėra mūsų Pasaulyje, o ne Gregorio.
Ištrauka iš straipsnio-interviu, kurį patariu paskaityti ir pasižvalgyti po kitokį Pasaulį:
- Kodėl gyveni tokiame keistame name?
-Esu spintos žmogus: niekur neišeinu, bet ir neateinu (čia). Ir aš niekada neliūdžiu.
-Bet kodėl gyveni tokiame keistame name?
-Niekada neliūdžiu...
kalbinti tokį pašnekovą - tikras išbandymas bet kam.
Jeigu reiktu parinkti dainą, kuri, mano manymu, geriausiai atitiktu šį savotišką žmogų, toks būtų mano spėjimas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą